- gyvatuogė
- gyvãtuogė sf. (1) Š bot. vilkauogė, kiaulėžolė, kiauluogė, kumeluogė, meškauogė, kirminuogė, vienstypis (Paris quadrifolia): Iš gyvãtuogių kiaulės sprogsta žemėn Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gyvatuogė
Look at other dictionaries:
kirminas — 1 kir̃minas sm. (3b) žr. kirmėlė: 1. K, R548 Eina viščiukai į pievą – musėt, kirminų̃ randa Pc. Kirminų pilna žemė, visus rugius iškapos Šl. Ar matai, kiek giliai žemė[je] kirminai sulindę Žg. Ir į drabužį įsimeta kirminų Škn. Kir̃mino plikumo… … Dictionary of the Lithuanian Language
